Kretingos Šv. Antano dienos centras. Stovyklos „Keliautojo užrašai“

Vyresniųjų (14-17 metų) stovykla 2011m. liepos 6-7 dienomis.

Liepos 6-7 dienomis vyko Šv. Antano dienos centro organizuojama vyriausiųjų vaikų stovykla. Anksti ryte susirinkome, susidėjome daiktus ir pradėjome savo kelionę. Visos stovyklos metu vedėme kelionės dienoraštį, kuriame galėjome piešti, rašyti ar kaip tik sugalvojame užfiksuoti matytas vietas, sutiktus žmones, įvykius.

Pirmoji mūsų stotelė Trečiadienį, Liepos 6 dieną, buvo Trakai. Juose Astar 2 burinės jachtos kapitonas Levas mums suteikė progą paplaukioti Galvės ežeru. Jis papasakojo mums istorijų apie Trakus, karaimus, jų atsiradimą, Raudų salą.

Po pasiplaukiojimo burine jachta keliavome į Trakų pilį, kurioje pamatėme daugybę įdomių dalykų iš LDK istorijos, pasidarėme suvenyrų, šaudykloje bandėme kuo taikliau nušauti taikinius ir ekskursijos po Trakų pilį pabaigoje galėjome antspaudu užfiksuoti mūsų buvimą Trakų istoriniame muziejuje.

Po pilies aplankymo važiavome į Vilnių, Šv. Kryžiaus namus. Juose pabuvojome vienuolyno salėje, gėrėme šaltinio vandens, pamatėme Marijos Snieginės paveikslą. Po to ėjome į Vilniaus Šv. Pranciškaus bernardinų bažnyčią. Daug sužinojome apie vienuolyną, bernardinų simbolį. Pamatėme daugybę gražių freskų, pabuvojome rūsyje, kuriame buvo laidojami vienuoliai. Vaikščiojome vienuolynu, pamatėme kaip atrodo stogas iš vidaus.

Baigę įdomią ir turiningą ekskursiją po Vilnių vykome į Senuosius Trakus ir nakčiai apsistojome pas maloningas Šv. Jono Apaštalines seseris vienuolyne. Vakare įsitraukėme į 2011 metų liepos 6 dieną 21 valandą Lietuvos laiku giedamą Tautišką giesmę.

Stovyklos metu, atėjus metui valgyti, stengėmės būti geresni ir valgio pirma įdėti ne sau, o kitam žmogui taip skatindami gerumą, nuoširdumą ir dvasiškumą.

Ketvirtadienio rytą atsikėlę susitvarkėme ir vykome prie Angelų kalvos. Kaip kapitonas Levas pasakojo, joje galima pasirinkti normą Angelą (mat kiekvienas sergėja skirtingus dalykus: santarvė, meilė, viltis, taika, kantrybė ir t.t.), nusifotografuoti prie jo, tada pasidaryti nuotraukytę ir visada nešiotis su savimi taip visada turint savąjį Angelą Sargą.

Po savojo Angelo Sargo paieškos vykome į Kauną, Pažaislio vienuolyną, kuris įsikūręs ant Ramybės kalno. Vienuolė mums papasakojo daugybę dalykų apie vienuolius: kaip jie gyveno, kam skirti šalimais kiemelyje esantys šuliniai, kam skirta kiekviena patalpa vienuolyne, kaip vadinami varpai, kur laidojami vienuoliai, kiek vienuolyne langu, durų, kodėl į vienuolyną veda būtent 7 laipteliai, o ne kitokio skaičiaus.. Ir kad yra pasakyta, jog į vienuolyną ,,atėjai geras, išeisi dar geresnis“.

Išėjome geresni, tad stovyklą užbaigėme smagiojoje Lokės pėdoje Jonavos rajone, kurioje išbandėme savas ir komandines jėgas. Komandines todėl, kad nors ir trasoje galima eiti po vieną žmogų kliūtyje, tačiau nemažai turėjome tiek morališkai tiek fiziškai padėti vienas kitam, nes daugumai tai buvo pirmas kartas šioje smagioje vietoje. Tad visi - savanoriai, stovyklos dalyviai – vienas kitam stengėmės draugiškai padėti, patarti ir pagelbėti, paskatinti ir padrąsinti.

Išvykome namo pačios geriausios nuotaikos, pajutę ekstremalių pojūčių ir pačiais geriausiais atsiminimais. Gavome daug išminties, kurią vis viena per gyvenimą dar turėsime suvokti, vėl prisiminti ir iš naujo galėsime vėl išgyventi šias gražias akimirkas kartu.

Savanorė Gabrielė Platakytė