Šeimoms N

2020-08-17-21 Dieninė Šeimų stovykla.

Paskaitų tėvams lektoriai ir temų aprašas:

Pirmadienis 2020-08-17. 10:00 – 12:00 val.

Lektorė Licenz. Aušra Mizgirienė

Paskaita „Santuokos kursas – programa santuokos stiprinimui ir atnaujinimui“

 

Paskaitos anotacija: „Santuokos kursas“ yra programa, skirta susituokusioms poroms, norinčios tobulinti savo santykius. Tai septynių savaičių kursas, kurio metu yra gvildenamos svarbiausios gyvenimo santuokoje temos. Ši paskaita yra įvadinė, aptarianti visas temas bendrai, remiantis „Santuokos rato“ schema, kurioje kaip rate telpa rato ašis, ratlankis ir septyni stipinai – kurie ir yra septynios kurso temos: tvirti santuokos pamatai, bendravimo menas, konfliktų sprendimas, atleidimo galia, geras intymusis gyvenimas, tėvai ir uošviai, veikli meilė, Ratlankis reiškia įsipareigojimą, apjuosianti ir sutvirtinantį visas svarbiausias santuokinio gyvenimo sritis. Rato ašis yra Dievas. Šią schemą įvadinė paskaita ir nagrinėja su tikslu pakviesti ie sudominti poras dalyvauti visame susitikimų cikle.

 

Aušra Mizgirienė, Kretingos parapijos šeimos centro koordinatorė, pasirengimo santuokai kursų ir Santuokos kurso koordinatorė, Pranciškonų gimnazijos tikybos mokytoja. Veda paskaitas parapijose santuokos, šeimos, Kūno teologijos, Šventojo Rašto  temomis.

Antradienis. 2020-08-18. 10:00 – 12:00 val. Ir 14:00 – 16:00 val.

Lektorė edukologijos mokslų Mgr. Ona Juozaitienė

Paskaita – mokymai:  „Kaip atpažinti ir atliepti vaiko meilės poreikį?“

TĖVŲ GEBĖJIMAS KURTI EMOCIŠKAI ŠILTUS TARPUSAVIO SANTYKIUS SU VAIKAIS YRA PAGRINDAS ŠEIMOS KŪRIME.
Mylėti ir būti mylimam, tai esminis poreikis nuo kūdikystės. Tik kai jaučiame abipusiai šiltus ir artimus santykius su šalia esančiu žmogumi, mes gebame kurti gyvenimą ir juo džiaugtis bei nugalėti įvairius gyvenimo iššūkius.
Seminaro metu naudosime – stebėjimo, klausymo, klausimų formavimo metodus. Vyks pratybos, išmoksime jį drausminti nenaudojant kraštutinio drausminimo metodo -bausmės. Meilės kalbos pasitarnaus ir gebėjimui suvaldyti pyktį ugdymui (-si).

Trečiadienis 2020-08-19. 10:00 – 12:00 val. Ir 14:00 – 16:00 val.

Lektorė Socialinių mokslų Dr. Julija Eidukevičiūtė

Paskaita – mokymai: Tėvystė ir karantinas: kaip išlikti save gerbiančiais tėvais?

Visame pasaulyje šeimoms tenka prisitaikyti prie su koronaviruso infekcija susijusių pokyčių. Nepaisant to, kad izoliacija gali reikšti galimybę daugiau laiko praleisti su šeimos nariais ir gerinti tarpusavio santykius, daugelis tėvų ar globėjų išgyvena prieštaringus jausmus bei iššūkius.

Tuo pačiu karantinas atnešė netikrumą, grėsmės pojūtį, nesaugumą, kurie turi ilgalaikį poveikį šeimos tarpusavio santykiams, nes dėl netikėtai susidariusių aplinkybių paprastai stresas, bandant balansuoti ir derinti atsakomybes šeimoje, darbe, artimiausioje aplinkoje.

Susitikimo metu aptarsime streso poveikį šeimos kasdieniam gyvenimui ir tarpusavio santykiams, ieškosime būdų kaip padėti sau ir kaip suteikti pagalbą šeimos nariams pandemijos kontekste.

1 Paskaita: Stresas, stresoriai šeimos gyvenime: iššūkiai ir nauda;

Praktinis užsiėmimas: „Ką galiu kontroliuoti, kai viskas nekontroliuojama“. Šio užsiėmimo metu aptarsime tėvų patirtis keitusias šeimos kasdieninį gyvenimą, santykius šeimoje bei įvardinsime įveiktus sunkumus ir atpažinsime teigiamus šios patirties aspektus.

2 Paskaita: Stresas, stresoriai šeimos gyvenime: įveikos mechanizmai

Praktinis užsiėmimas: „Puikių būdų pasirūpinti savimi paieška“. Užsėmimo metu įvardinsime sau tinkamus streso įveikos būdus, kurie leistų atrasti balansą šeimos gyvenime.

Ketvirtadienis. 2020-08-20. 10:00 – 12:00 val.

Lektorė Psichologijos Mgr. Anželika Korolenko – Grigaitienė

Paskaita: Menas būti moterimi.

Aptarsime, kas yra moteriškumas.

Santykis su kūnu.

Vidiniai moters lobiai.

Meilė, pagarba sau.

Savęs įgalinimas, atpalaidavimas.

Buvimas dabartyje.

Penktadienis. 2020-08-21 10:00 – 12:00 val. Ir 14:00 – 16:00 val.

Lektorė Psichologijos mokslų mgr. Judita Velžienė

Paskaita: „Gyvenimo balansas“

Paskaita skirta suaugusiems, kurie patiria stresą ir siekia padidinti savo psichologinį atsparumą. Gyvenimo balanso įrankis remiasi pažeidžiamumo ir streso modeliu, bei balanso kūrimui reikalingais penkiais komponentais: vertybėmis, dėmesingumu, savęs priežiūra, santykių palaikymu bei priėmimu ir pasikeitimu. Paskaitos medžiagą sudaro temos koncepto apibūdinimas, mokslo duomenų pateikimas bei darbas su įvairiais psichologiniais įrankiais bei pratimais, skirtais praktinių įgūdžių kūrimui ir/arba įtvirtinimui.

Pažeidžiamumo ir streso modelis pagal B. Zeller

Stresas kaip apsauginė reakcija į besikeičiančius gyvenimo įvykius ir aplinkybes lydi žmogų kasdien. Pristatomas modelis padeda geriau suprasti, kas tai yra stresas ir kokie žmogaus gyvenimo aspektai patiriamą stresą didina bei mažina.

Gyvenimo balansas. Vertybės

Svarbiausių gyvenimo sričių įvertinimas ir palyginimas su žmogaus vertybių sistema. Mokymas kaip susidėlioti prioritetus tiek bendrai gyvenime, tiek kasdienybėje.

Gyvenimo balansas. Dėmesingumas

Multitasking iliuzija. Dėmesingumas yra vienas svarbiausių įgūdžių streso valdyme. Mokymas nepraleisti gyvenimo pro šalį, gebėti savo dėmesiu būti ten, kur esame, tuo laiku, kai esame (čia ir dabar).

Gyvenimo balansas. Savęs priežiūra

Savo stiprybių ir silpnybių pažinimas bei priėmimas. Žmogiškų resursų išnaudojimas ir papildymas. Emocinio perdegimo prevencija.

Gyvenimo balansas. Santykiai

Mezgamas ir puoselėjamas tvirtų santykių tinklas reikalingas ir geromis ir blogomis dienomis. Pažinti savo socialinių santykių tinklą ir tvirtinti jį. Socialinių vaidmenų reikšmė ir įtaka patiriamam stresui.

Gyvenimo balansas. Priėmimas ir pasikeitimas

Išmintis ką galiu ir ko negaliu pakeisti. Tam, ko negaliu pakeisti, priėmimo gebėjimų ugdymas. Tam, ką pakeisti galiu, tikslų formulavimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Apibendrinimo refleksija

Medžiagos įtvirtinimui refleksija raštu pagal nukreipiančius klausimus ir aptarimas grupėje.

Parengta remiantis D. Kohler metodika „life.BALANCE“, adaptuota gyd. J. Hilbig

Paskaitos vaikams lektorė Rasa Statkuvienė ir programos aprašas.

Mokymai ir užimtumas vyksta visą stovyklą. Kartu bus ir kiti lektoriai, specialistai, užsiėmimų vadovai.

Užimtumas bus per įvairias edukacijas: piešimą; žaidimus; muziką; dramą. Stovykla ir užsiėmimai nemokami.

Pavadinimas: „Didieji klausimai: orumas, rūpestis, meilė“ Aš ir draugai.

Reminatis C. Lewis „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“ filmu plėtoti temą bei diskusiją apie žaidimų pasėkmes atliepiant į šių dienų žaidžiamus kompiuterinius žaidimus ir jų daromą įtaką bei pasėkmes sveikatai, tarpusavio bendravimui bei asmens duomenų viešinimui.

Analizuojame savanaudiškumą, kitų nepaisymą bei egoizmą, kuris griauna santykius. Naudojame ugdymą per žaidimus, per dramą.

nagrinėjame draugystės temą, kuri šiandien yra labai aktuali vaikų gyvenime. Ieškoti atsakymo į klausimus: „dėl ko nutrūksta draugystės, kaip pačiam tapti geresniu?“. Jausmų ir bendravimo diskusijos, mokymas apie gerumą.

Kalbėsime su vaikais apie blogus darbus, sąžinę bei atsiprašymą.

kalbėsime su vaikais apie kupiną paslapčių bei įdomybių supantį pasaulį.

Naudoti įvairias edukacines formas: menus, saviraiškos priemones, skatinant elgesio ir bendravimo vertybių ugdymą.

Mokymų lektorė – Rasa Statkuvienė – turinti daugiau nei 10 m. metų patirtį, organizuojant bei vedant edukacinius užsiėmimus, paskaitas, diskusijų grupes vaikų stovyklose.

 

Kviečiame ieškoti būdu, kaip atrasti gyvenimo akimirkas iš naujo. Šiame puslapyje, kreipiamės į šeimų suaugusius: tėvus, vaikus, senelius, vienišus žmones.

Šioje rubrikoje nuolat atnaujiname, straipsnius idėjas ir mintis, kurios padėtų atrasti naujų būdų, minčių ir gerų patarimų: kaip kurti iš naujo glaudžius ir visaverčius santykius, kaip įsileisti Dievą į savo šeimą, gyvenimą, bendravimą. Kokios būna klaidos ir kaip jos padeda sustiprinti ir atnaujinti darną, meilę ir tarpusavio santaiką. Tik patyrę nesėkmę, ieškodami išeities ir pagalbos Dieve, galime pakilti ir išeiti iš to sustiprinti ir sustiprėję.

 

Tomas ir Jolita Viluckai, šeimos liudijimas

 

Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, ofm. „Leiskite Dievui mylėti per jus“

 

Apie santuoką. Lektorius VDU Katalikų teologijos fakulteto dėst. dr. Artūras Lukaševičius

 

 

Žakas Fresko. Vaikų auginimas

kun. Ričardas Doveika. „Kai užklumpa krizės“

 

Biblija kviečia mus gyventi drąsiai tačiau visi patyrėme, kad tai ne visuomet lengva. Baimė – gyvenimo dalis; ji mus skatina elgtis atsargiai, kartu padeda įvertinti kaip svarbu mums patiems jaustis saugiais.

Išmintingas žmogus bijo blogio ir nusigręžia nuo jo, tačiau kvailys elgiasi per greitai, nes yra tikras dėl savęs. Patarlių 14,16

Štai keletas įdomių Biblijos vietų apie baimę, jos pasekmes bei kelią į laisvę. Pagrindiniai klausimai, kuriuos nagrinėsime artimiausiu metu yra:

1) KO ŽMONĖS BIJO?

2) KUR VEDA BAIMĖ?

3) NUO BAIMĖS LINK DEPRESIJOS

– „Kas iš to ? „
– „užmirštu net valgyti savo duoną“

– „Nebeištversiu“

4) PERGALĖ PRIEŠ BAIMĘ

Baimei nelieka vietos, nes Dievas

Taigi tęsiame eilutes iš Biblijos, kurios padėtų atremti šios dienos iššūkius, bet pirmiausia įsivardinkime –

KO ŽMONĖS BIJO?

– sudėtingos užduoties : Išėjimo 4,1-17Pakartoto Įstatymo 31,1-8

– nežinomybės : Skaičių 13,25–14,10

– ateities: Mato 6,25-34

– kančios: Jobo 3,11-26

– vienatvės: 1 Karalių 19,9-18Psalmė 22,2-12Jobo 9,32-35Mato 26,36-46  

– artimųjų: Pradžios 32,7-22Psalmė 55

– oponentų: Jeremijo 1,4-8Jono 19,1-16

– aplinkinių nuomonės : Patarlių 29,25Morkaus 12,12-14

– priešų : 1 Samuelio 13,5-14Psalmė 27,1-6

– smurto: Psalmė 22,13-22

– gamtos reiškinių: Psalmė 107,23-31Jonos 1Luko 8,22-25

– kataklizmų: Mato 24,3-14

– mirties: Hebrajams 2,14-15

KUR VEDA BAIMĖ?

Gyvenantieji baimėje rizikuoja:

– pritrūkti iniciatyvos: Mato 25,14-30Mokytojo 11,4

– elgtis neadekvačiai: Morkaus 16,7-8

– pasiduoti bailumui: Morkaus 14,50-52Luko 22,54-60

– tapti bėgliais: Išėjimo 2,11-15

– griebtis melo: Pradžios 26,6-11

NUO BAIMĖS LINK DEPRESIJOS

– „Kas iš to ? „

Viskas beprasmiška: Mokytojo 1,2-112,1-2

Mano dienos nyksta lyg dūmai: Psalmė 102,2-12

– „užmirštu net valgyti savo duoną“

Kančia nuolatinė: Jobo 3,20-2630,15-26

– „Nebeištversiu“

Geriau jau mirti: 1 Karalių 19,1-4Jonos 4

PERGALĖ PRIEŠ BAIMĘ

Skaitydami Biblijoje apie gyvenimo sunkumus patiriančius žmones vėl ir vėl pastebime, kaip Dievas juos drąsina ir stiprina.

Baimei nelieka vietos, nes Dievas:

– išlaisvina nuo kaltės Izaijo 12Romiečiams 4,7

– planuoja mums gerovę: Jeremijo 29,4-7.11

– apgina engiamuosius: Psalmė 9,8-15

– nugalėjo mirtį: Mato 28,1-8

– teikia drąsą: Izaijo 41,10

– niekuomet nepaliks mūsų: Jono 14,15-18

– padarė mus savo vaikais: Romiečiams 8,9-17

– kviečia pasitikėti: Ezechielio 2,63,7-11

– pasilieka mumyse: 1 Jono laiškas 3,18-24

– yra mūsų užuovėja: Psalmė 62

– yra patikimas: Psalmė 56,4-5;

– yra patikimas: Jono 14,1;

– yra patikimas: Psalmė 118,6

Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią! 2 Timotiejui 1,7

Šeimos liudijimas – Kaip tapti laiminga šeima!?

Gyvenimo principai pagal Dievo žodį – „Mūsų inkaras užklupus audrai“

Tėvams apie vaikus:

daugiau info www.mudubudu.lt

Vaiko raida

Kiekvienoje kartoje keičiasi požiūris į vaikų auklėjimą, nes tėvai daugiau gilinasi į vaiko psichologiją ir jo raidą. Raidos psichologijos tikslas – suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi. Ja remiantis tėvai galės geriau suvokti , kokie įvykiai lemia jų vaiko asmenybės formavimąsi. Tėvai, išmanantys apie vaiko psichologiją ir jų raidą, jaučiasi saugesni, nes žino kaip teisingai elgtis  tam tikroje situacijoje

 

Kaip auklėti vaiką?
Meilė  – tai ne pasaka, tai darbas ir didžiulė atsakomybė už mylimą žmogų. Vaikas atsiradęs šeimoje atneša ne tik džiaugsmo, bet ir kiekvienos dienos iššūkius. Kiekvieną dieną turime surasti kantrybės ir laiko mylėti beatsako, būti deramais pavyzdžiais..
Vaiko valios ugdymas
Valia – tai sąmoningas savo elgesio kontroliavimas, sugebėjimas įveikti išorines ir vidines kliūtis tenkinant ne tik savo norus, bet ir siekiant vertingo tikslo. Mūsų valios branda padeda kasdieniniame gyvenime, be jos būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą. 
Kūdikio dienos rėžimas
Kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jis turi laikytis tam tikro dienos rėžimo, kuris nustatomas atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaikai turi pakankamai miegoti, būti lauke, tam tikru metu valgyti ir žaisti. Dienos rėžimo tikslas vaiką įpratinti viską daryti tuo pačiu laiku…
Naujagimių odelės priežiūra ir maudymas
Kūdikėlių oda yra daug plonesnė nei suaugusio žmogaus, jų odelės epidermis sudarytas tik iš 2–3 eilių raginių ląstelių, o suaugusiųjų epidermis iš šešių. Dėl to kūdikėlių odelė  nėra tokia atspari ir lengvai pažeidžiama.
Vaikų intelektas
Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų  gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus…
Kūdikio sugebėjimas bendrauti
Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus. 3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną  vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių.
Žaidimų svarba vaiko raidoje
Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos jis pritaikys gyvenime.Vaiko žaidimai atspindi vaiko raidą, todėl jie kinta kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas mieliau stebės, kaip žaidžia kiti vaikai…
Prieraišumo jausmas
Nuo 6 mėn. vaikas stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių. Prieraišumo jausmas yra įgimtas ir būtinas vaiko raidos formavimuisi. Pasitikėjimo jausmas, gimęs šeimos rate, tampa kertiniu akmeniu tolimesnei vaiko asmenybės plėtotei…
Vaiko auklėjimas ir elgesys
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti aiškias taisykles ir elgesio ribas. Bet būtina mokėti išklausyti ir atsižvelgti į vaiko prašymus ir klausimus. Šeimos taisyklės turi būti demokratiškos. Vaikas turi žinoti elgesio ribas, kurių jis negali peržengti, bet taip pat turi suprasti, kad jis yra svarbus šeimoje…
Vaiko mityba
Didelė dalis maisto produktų parduotuvėse nėra tinkami vaiko mitybai. Geriausias patarimas tėveliams – maistą vaikams gaminti namuose. Svarbu ne tik duoti vaikui tinkamą maistą, bet laikytis subalansuotos mitybos, proporcijų ir rėžimo…
Pirmųjų dantų priežiūra
Vis daugiau yra vaikų, kurie kenčia nuo dantų ėduonies. Nerimą kelia tai, kad tėvai mažai dėmesio kreipia į vaikų dantų ėduonies profilaktiką ir gydymą.
Vaikams dantukai valomi nuo tada, kai išsikala pirmasis dantukas…
Piešimo raida
Piešimas labai svarbi detalė vaiko gyvenime, ši detalė ugdo vaiką kur kas labiau, nei įsvaizduojame. Todėl nuo pirmųjų metų reikia sudominti vaiką piešimu, nes tai taip pat puikus būdas stebėti jų raidą…
Vasaros pavojai
Visi mėgstame atostogauti, o tie kas augina vaikus, stengiasi visas vasaros dienas leisti gamtoje. Vasara mūsų mažiesiems tai naujų atradmų laikas, kada gali basomis lakstyti per pievą, o viskas aplink taip gražų ir įdomu…
Kūdikio pažintis su lauku
Grynas oras ir buvimas lauke yra būtinas kiekvieno žmogaus gyvenime ir jis reikalingas  nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų. Kai kūdikis gimsta vasara, mažylį supažindinti su lauku galima trečią jo gyvenimo dieną.
Kūdikių ir vaikų miegas
Miegas yra neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo, jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Todėl yra daug rekomendacijų, kaip gerinti miegą, kaip laikytis miego režimo ir paklusti organizmui. Miego metu suaugęs žmogus atstato visas organizmo funkcijas, o vaikai – dar ir auga bei bręsta…
Brolių ir seserų draugystė
Brolius ir seseris sieja tik kraujo ryšys, o realybėje tai yra visiškai skirtingos asmenybės. Kiekvienas jų turi savo temperamentą, savo individualų skonį ir supratimą apie jį supantį pasaulį. Todėl dažnai gyvenant po vienu stogu kyla tarpusavio bendravimo trukdžių…
Elgesys prie stalo
Net ir žaisdami  su mažais indeliais ant smėlio dėžės kartu su vaiku, pritaikykite dialogus , kurie tiktu prie bendro stalo. Kaip: „ar galėtumėte paduoti cukraus?“, „ O, jūsų išvirta sriuba yra nepaprastai gardi“, „tortas atrodo pasakiškai skanus, aš su mielu noru jo paragausiu“ , „Ačiū“.Tebūnie tai smagus žaidimas su aristokratišku prieskoniu, bet tas išskirtinumas ir yra smagus.Vaikas ne tik kuria smėlio patiekalus ir improvizuoja jūsų elgesį virtuvėje, jis stebi ir jūsų elgesį smėlio dėžėje, nes šiuo metu jūs rodote, koks turėtų būti elgesys prie stalo. Tam tikra prasme, vaikas ir mama apsikeičia vietomis, žaisdami vienas kito vaidmenis.

Super paprasta tiesa – perdegantiems nuo darbo, nuo santykių, nuo to, kas veda į nusivylimus:

Žinių radio laida „Persona grata“: Raigardas Musnickas ir Eugenijus Laurinaitis

Žaidimas visai šeimai apie stebuklingą pasakų pasaulį ir jos personažus

https://www.slideshare.net/siauliubiblioteka/ar-pasti-stebukling-pasak-pasaul?fbclid=IwAR01y7nOJEZ9dpJat_6UfbobPefFzN_MT6N3NyCuD4GgfRqVI3V32OPxocs

Naudingos idėjos namams:

https://www.pinterest.com/pin/539306124131295292/

Mamos dienos tortas:

(anglų klb. – bet atrodo paprastą;) – skanaukime)

Tėvams, auginantiems pradinukus, psichologės – psichoterapeutės patarimai.

Pradinukas 

Tavovaikas.lt/rubrika/pradinukas

Pradinukus auginantiems tėvams – vertingi psichologės patarimai

Kaip auginti mokyklą pradėjusius lankyti vaikus, kad jie nepervargtų, mokytųsi atsakomybės ir planuoti savo laiką? Ar svarbi jiems dienotvarkė? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kol vaikas mažas, dienotvarkė ir režimas jam teikia saugumo. Įdomu, ar mokiniui reikia griežtos dienotvarkės?

 

Mažam vaikui išties gerai griežta dienotvarkė, pasikartojantys ritualai. Jam augant ir bręstant emociškai, dienotvarkė šiek tiek keičiasi, tampa „laisvesnė“. Mokinukas jau išmoksta jausti vidinę discipliną. Tačiau kiekvienas vaikas kitoks. Yra drausmingų ir tokių, kurie pradėję lankyti mokyklą visiškai neturi vidinės disciplinos, nemoka planuoti laiko, todėl jo nuolat pritrūksta pamokoms ruošti. Tokiu atveju tėvai ir toliau turėtų palaikyti griežtą dienotvarkę. Kitas dalykas, jeigu vaikas nuo mažų dienų gyveno pagal tam tikrą režimą. Jis prie jo pratęs, tad turės poreikį ir toliau taip gyventi. Turėdamas griežtesnę dienotvarkę jausis saugiau. Jam tiesiog norėsis, kad būtų aišku, kada ruošti pamokas, atlikti pareigas, o kada laiką skirti savo pomėgiams.

 

Turbūt visiems vaikams reikalingas laisvalaikis, per kurį jie gali patys spręsti, ką veikti?

 

Taip, laisvalaikis visiems reikalingas. Bet tai nereiškia, kad jis turi užimti didžiąją dienos dalį. Paprastai pradinukui reikia griežtesnės dienotvarkės, vyresniam vaikui – mažiau griežtos. Bet ir vėl reikia paisyti kiekvieno vaiko. Net ir vyresnėlis, jei nemoka pats planuoti savo laiko, kad jo pakaktų pareigoms atlikti, turėtų būti labiau prižiūrimas ir pagal aiškią dienotvarkę.

 

Jei vaiką išleidome į lauką ir jis laiku negrįžta, ar bėgti parsivesti? Vaikui tai gali nepatikti, juk draugai šaipysis, kad „mamyčiukui“ reikia namo…

 

Vyresnis vaikas išties kvailai jausis, jeigu bus kontroliuojamas kiekvienas žingsnis. Prieš išeinant į lauką galima su vaiku susitarti, kada grįš namo. Jei laiku nepareina, galima paskambinti telefonu ar nueiti ir parsikviesti namo. Vaiką reikia mokyti nelaužyti susitarimo. Ne tik su tėvais, bet ir apskritai gyvenime. Laikymasis duoto žodžio formuoja vaiko savigarbą ir ugdo jausmą, kad jo žodis yra svarbus.

 

Savaime aišku, kad vaikas norės ilgiau būti lauke, ypač jei draugai dar pasilieka. Jeigu tėvai nusileis jo prašymui, mokinys išmoks jais manipuliuoti. Tai nenaudinga ir tėvams, ir pačiam vaikui. Nors vaikas ir turės laiko pažaisti, bet nesiformuos jausmas, kad tėvų žodis yra svarbus. Priešingai, sustiprinamas vidinis jausmas, kad jis pamanipuliavęs, pašantažavęs tėvus gali gauti tai, ko nori. Bet tai nėra savigarbos pagrindas.

 

Kiek laiko pradinukui galima būti kieme, kad nepavargtų?

 

Kieme ar lauke jis gali būti tiek, kiek norisi, ar tiek, kiek tėvai leidžia. Jeigu grįžo namo laiku, atliko namų darbus ir dar turi laisvo laiko, gali ir vėl bėgti į lauką. Nereikia baimintis, kad lauke vaikas pavargs. Žaidimas kieme neatima iš jo energijos. Tačiau, savaime aišku, negalima perlenkti lazdos, nes vaikui svarbu eiti gulti laiku, išsimiegoti. Sugrįžus iš lauko, svečių ir pan., turi dar pakakti laiko nusiprausti, susiruošti nakčiai ir kitai dienai. To negalima pamiršti. Šiaip vaikui labai svarbu judėti, judėdamas lavėja fiziškai ir intelektualiai. Vaikai skirtingi, kai kurie ilgai krapštosi, ruošia pamokas ir jiems nelieka laiko išsidūkti su draugais. Šiems gali būti naudingiau prieš ruošiant pamokas išbėgti į lauką ir tada su naujomis jėgomis imtis rengti pamokų.

 

Iš mokyklos vaikas grįžta pavargęs, todėl nieko bloga, kad nepuola iškart ruošti namų darbų. Jam norisi pailsėti. Mes, suaugusieji, grįžę iš darbo taip pat nepuolame iškart lyginti drabužių, skalbti, tvoros kalti. Iš pradžių pailsime. Tik mes, suaugusieji, paprastai ilsimės pasyviai, patogiai ištiesę kojas. Vaikui reikia aktyvaus poilsio, pajudėti, pabėgioti. Tėvams į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

 

Kartais labai gaila vaiko, kuris ryte saldžiai miega, tad mama leidžia praleisti pamoką kitą, kad pamiegotų…

 

Ir ko mes vaiką mokome taip elgdamiesi? Kad pirmiausia reikia paisyti savo įgeidžių, o reikalavimai, disciplina, pareiga yra antraeiliai dalykai. Tikrai nepatarčiau taip elgtis ir daryti meškos paslaugos vaikui. Vėliau toks mokinukas turės bėdų, nes bus sunku prisiimti pareigą ir būti atsakingam. Vaikas, kuris turi privilegijų, bendraklasiams kelia neigiamus jausmus ir greičiausiai pats jaučiasi atstumtas bei nelaimingas. Disciplina kaip tik reikalinga tam, kad vaikas jaustųsi laimingas ir savimi pasitikintis.

 

Bijodami negerų draugų, narkotikų, alkoholio, „apkrauname“ vaiką įvairia veikla, vežame į būrelius. Kaip laviruoti, kad mokinukui nebūtų per daug veiklos?

Visada reikia orientuotis į vaiko fiziologines galimybes, o pradinuko jos ribotos. Mes, suaugusieji, pavargstame 8 val. dirbame ir po darbo jaučiamės pavargę. Pradinukui tiek darbo valandų per daug. Būreliuose vaikas neatsipalaiduoja, net ten irgi „dirba“. Jis turi susikaupti, tam tikrą laiką išbūti nejudėdamas, klausyti pedagogų. Pradinukui tiek valandų – per didelis krūvis. Kai tėvai perlenkia lazdą, paskui vargsta bėgiodami pas gydytojus, nes vaikui atsiranda organizmo išsekimo požymių. Taigi gerai tai, kas saikinga. Pradinukas turi turėti laiko tiesiog žaisti. Negalima atimti iš jo vaikystės.

Galbūt jau ir pirmoką reikia pratinti, kad tėvai tikrins, kaip atlieka namų darbus?

Priklauso nuo vaiko charakterio. Yra pirmokų, pareigingų iš prigimties, labai atsakingų, kurie tikrai patys atliks namų darbus ir nieko nepamirš. Mano draugės sūnus pirmokas, vieną rytą apsirengė marškiniais ir sako: mama, marškinių rankovės per ilgos, man trukdys rašyti. Štai tokio vaiko nereikia kontroliuoti ir prižiūrėti, kad atliktų namų darbus. Tokiam vaikui kaip tik galima suteikti daugiau laisvės. Ir yra vaikų, kurie niekaip nesugeba susigyventi su disciplina, baigti pradėtų darbų. Juos reikia tikrinti ir prižiūrėti, bet jokiu būdu neatlikti už juos namų darbų. Kai kurie tėvai taip daro norėdami, kad klasėje jų vaikas neatrodytų prastai.

Ką daryti savaitgaliais? Visiškai atsisakyti režimo?

Savaitgaliai ir yra bėda, nes tėvai nori pailsėti ir vaikus „paleidžia“. Savaitgaliais vaikas taip pat turi turėti pareigų, tarkim, išsiurbti kilimus, nušluostyti dulkes. Na, ir turėtų būti kokių nors ritualų. Nebūtinai tuo pat metu kaip ir šiokiadieniais reikia keltis ir gulti. Vaikui taip pat sveika pajusti, kad atėjo savaitgalis ir nereikia atlikti daugelio pareigų. Tačiau vaiko negalima paleisti „laukais“. Gerai yra bendri pusryčiai. Vaikas žino, kad jie būna tik savaitgaliais ir vienija šeimą.

Bet vaikai turbūt nemėgsta griežtų tėvų: šiaušiasi prieš juos, pavydi draugams laisvės…

Ne, režimas su meile neturi nieko bendra. O vaikai ir turi protestuoti, tai nieko bloga. Ypač paaugliams būdinga. Jie kovoja už savo laisvę ir taip išbando savo asmenybės galią, jėgą. Ir vis dėlto šeimoje, kurioje vyrauja tvarka, jaučiasi saugiau ir geriau.

Kokias dažniausias klaidas darome mes, tėvai?

Gyvename be dienotvarkės. Vieną dieną nuvarome mokinuką miegoti 9 val. vakaro, kitą dieną jau nieko nesakome, kai užsisėdi prie kompiuterio. Arba kartą per mėnesį užsipuolame, kad neatliko namų darbų, paskui vėl netikriname, ar juos padarė. Didžiausia klaida yra ta, kad nenuoseklūs tėvai ir neįpratimo prie dienotvarkės.

Pabandykime gyventi ir kažką daryti kitaip, ypač šiuo įzoliuotu laikotarpiu, tai darykime su savo šeima:

50 idėjų ką galima veikti su savo šeima:

https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2020/03/15/news/50-ideju-ka-veikti-su-vaikais-per-karantina-14002877/?fbclid=IwAR0kAb3OCIFBQ529nzWHy_W6eV9bTYyjVAM-jwEUfMGc5DVDLSTnS-CkaYQ

 

Kviečiame šeimas planuoti išėjimą su savo šeima į lauką, bet ne bet kokį išėjimą, bet atliepiant į Popiežiaus Pranciškaus kvietimą*.

Kviečiame, kad kiekviena šeima numatytų savo gerų darbų akcija, kad tikrai galėtume sakyti, kad pasėjome meilės sėklą kūrinijai.

Kaip planuoti išėjimą į lauką, esant KARANTINUI.

Pirmiausia turime naudoti visas priemones, kurios reikalingos, kad apsaugoti save ir kitą nešioti kaukę, kuri rekomenduojama šiam laikotarpiui, nes ji:

 

 

 

 

 

 

jeigu einate kažką veikti lauke – viešose vietose, būtina nesibūriuoti, laikytis tvarkos – daugiausia 3 šeimos nariai.

Šiandien – šeštadienį pradėti tvarkos akciją – „Apkabinkime gamtą, apsaugokime kūriniją – pakelėse, miške, pievoje“.

Rinkime šiukšles, atliekas, bent 1 val. vietoj nusivylimo ir liūdesio sėkime laimės sėklą – paukščiams, žvėreliams, žuvims ir kiekvienam, kuris yra šalia.

Šiai akcijai mums dar reikia tik kelių dalykų:

guminių pirštinių ir didelio plastikinio maišo šiukšlės ir būtinai surasti didelį išvežamo šiukšlių konteinerį. Kur galėtume palikti surinktas šiukšles.

Taigi pradėkime šį savaitgalį sėti „Laimės sėklą Kūrinijai ir šalia esančiam“.

Būtinai paskaitykite:

https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2020-04/pranciskus-neturesime-ateities-jei-negerbsime-kurinijos.html?fbclid=IwAR0htLIhyRyAJ7yiZE-uFtZfLjJTzLSaShoktsgM6zrSTYw1JBkjaGO4saw

Kaip mes galime tai padaryti? Ar mes galime padėti kūrinijai džiaugtis gyvenimu, džiaugtis gamta ir visu gėriu, kuris esti aplinkui. Juk galime ne tik kvėpuoti tyru oru, bet ir būti gamtos sanitarais. 

Trumpa pasaką apie pavasarį gamtoje:

https://www.youtube.com/watch?v=cdGqjKB_Kk8

Sveikatos receptai nuotaikai pakelti, tačiau problemas galima pačiam pakelti štai jums Psichoterapeuto patarimai niūriu metų laikotarpiu.

 

 

Pasitikiu tavimi. Dok.f. pagal šv. Faustinos dienoraštį

Siūlome pažiūrėti filmuką apie maldą, kurią sukūrė mūsų Rasa:

 

 

 

Velykų Didžiosios savaitės laiškai po Velykų AŠTUNDIENIO perkelti į Archyvą. Norintiems juos dar kartą paskaityti galite rašyti į e-paštą: sv.antanodc@gmail.com (nurodant pagedavimą)

 

Comments are closed.