Šeimoms N

KVIEČIAME DALYVAUTI TĖVELIUS, AUGINANČIUS 9-11 METŲ VAIKUS, NEMOKAMUOSE MOKYMUOSE

Tėvystės įgūdžių programa : „Meilė vaikui prasideda nuo meilės sau: 5 praktikos kaip kurti mylinčius santykius.“

5 susitikimų ciklas gyvai skirtas tėvystės įgūdžių gilinimui. Kas antrą savaitę video medžiaga online būdu su praktinėmis užduotimis pagal Gary Chapman knygos „Penkios paauglių meilės kalbos. Kaip išmokti pauglio meilės kalbą.“ metodinę medžiagą.

Lektorė socialinių mokslų magistrė Ona Juozaitienė

Susitikimai prasideda nuo 2020-10-06 –Kretingos Pranciškonų vienuolyno refektoriaus salėje (I aukštas) įėjimas per bažnyčią.

Pradžia 19 val.

Registracijos tel. Nr. 8-645-43478 arba e-paštu: sv.antanodc@gmail.com

 Projektą remia Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Bus nagrinėjamos tokios temos:

vaikas tėvų veidrodis

privalau, ar noriu ir galiu

meilė ir pagarba kūnui

gydanti žodžių galia

palaikymo žodžių meilės kalba

Mokymų platesnis aprašas.

10.06 d. I įvadinis susitikimas tema: vaikas tėvų veidrodis: asmeninė atsakomybė už savo vidinę būseną ir mylinčią širdį. Kokį savęs atspindį matau vaiko elgesyje? Ką noriu priimti su džiaugsmu, o ką noriu keisti, tobulinti?

Susipažinsite su 5 esminiais žmogaus poreikiais įvardintais kaip 5 meilės kalbos. Tai yra 5 galimybės pripildyti tėvų ir vaikų santykius darna ir susiklausymų. Sąmoningai suvoksite, kad pirmiausia tėvams prisėmus atsakomybę už savo meilės poreikų atliepimą, yra įmanoma  duoti besąlyginę meilę savo vaikui ir sukurti pasitikinčius santykius paauglystėje.

10.13 d. Video medžiaga tema: dovanų meilės kalba 

10.20d. II susitikimas tema: privalau, ar noriu ir galiu: asmeninis tėvystės suvokimas kaip pareigos, slegiančios mano pečius, ar dovanos, kuri praturtina mano gyvenimą. Kaip gebu suderinti savo asmeninius poreikius su vaiko ir šeimos poreikiais. Ar jaučiu, o gal jau matau, kaip prievarta naudojama prieš mano asmeninius poreikius, virsta rykšte vaikų auklėjime ir šeimos gyvenime?

Susitikime kalbėsime kaip atpažinti ir išgirsti savo poreikius, ko ištikro noriu savo gyvenime, santykiuose su šeima, vaikais. Kaip suderinti visų šeimos narių tarpusavio poreikius, neaukojant savęs vardan kitų, bet bendradarbiaujant su jais kartu.

10.27 d. Video medžiaga tema: paslaugų meilės kalba

11.03 d. III susitikimas tema: meilė ir pagarba kūnui: asmeninis santykis su savo kūnu, kaip priimu savo ir kito lytiškumo raišką, tarpusavio bendradarbiavimą. Kaip padėti vaikui priimti savo kūną, jo pokyčius ir raišką.

Susitikime išgirsite popiežiaus Jono Pauliaus II kūno teologijos lobynus, kurie atskleidžia begalinę pagarbą ir meilę savo ir kito kūnui. Atpažinsite savo šeimose, kad tėvo ir mamos mylintis tarpusavio santykis yra pagrindinis vaikų saugumo ir meilės šaltinis. Aptarsime tėvų ir vaiko lyties tarpusavio santykio sąveika ir įtaka jų auklėjimui. Detalizuosime kaip galima tobulinti gebėjimą, kuriuo išreikiame ir priimame meilę per lytėjimo kalbą.

11.10 d. Video medžiaga tema: lytėjimo meilės kalba

11.17 d. IV susitikimas tema: gydanti žodžių galia: sąmoningas atpažinimas iš kur kyla ištarto žodžio galia gydyti ar žeisti. Vizualiai pamatysite žodžių įtaką mūsų santykiams su savimi ir vaikais. Patirsite kaip spręsti konfliktus nesužeidžiant vienas kito. Išbandysite praktikas pripildančias kasdienybę dėkingumo ir padrąsinimo žodžiais.

11.24 d. Video medžiaga tema: palaikymo žodžių meilės kalba

12.01 d. V apibendrinantis susitikimas tema: laikas būti laimingu ČIA IR DABAR: esu sociali būtybė, laimę atrandanti santykyje su kitu, kuris gali mano buvimą atspindėti laiko perspektyvoje. Tėvų ir vaikų santykis, tai laimės šaltinis, nes jis lydimas vienas kito per visą gyvenimą. Ar moku šį laiką paversti įsimintinu, abipusiai artimu džiaugsmo ir skausmo akimirkomis.

Apibendrinsime susitikimų ciklo vaisius, pereitą laiką kartu. Kursite savo kasdieninės laimės įpročių sistemos tinklelį. Sieksime, kad kiekviena gyvenimo akimirka, o ypatingai gyvenimo laikotarpis kai vaikai yra arti mūsų, būtų pripildytas meilės potyrių, abipusės darnos ir susiklausymo.

12.08 d. Video medžiaga tema: laiko kartu meilės kalba

Kita

Kviečiame šeimas registruotis į Saviraiškos mokymus , skirta ir tėvams, ir vaikams.
Saviraiškos mokymai skirti bendrystei, buvimui ir kūrybai. Nuo rugsėjo mėn. pradedame naują etapą – mokymai mokami, tačiau tai dovana sau. 1 – ą kartą mėnesyje galite pasirinkti sau mielą dirbinėlį arba 3 penktadienius save palepinti kūryba;).
Meno dirbinių kūryba vyks VšĮ Šv.Antano dienos centre, adresu J.Pabrėžos g.4, Kretinga.

Mokymai mokami, tačiau kūrybinis rezultatas stulbinantis – čia atrasite ne tik save, bet ir gaminio vertė bus gerokai didesnė už mokymų kaina ;).

Tel. Nr. pasiteiravimui: 8-645-43478.
Sekite mokymų skelbimus. Bus skelbiamos ir NUOLAIDŲ AKCIJOS. Nepraleiskite progos 😉 – tai DOVANA SAU.

Piešimas ant pagalvėlių; (paskelbta mokymų data 2020-09-18)

 

 

 

 

Tinklelio tapyba, mokymai apie šiltas ir šaltas spalvas; (Laukite skelbimų)

 

 

 

 

Piešimas ant šilko.(Laukite skelbimų)

 

 

 

Šioje rubrikoje nuolat atnaujiname, straipsnius idėjas ir mintis, kurios padėtų atrasti naujų būdų, minčių ir gerų patarimų: kaip kurti iš naujo glaudžius ir visaverčius santykius, kaip įsileisti Dievą į savo šeimą, gyvenimą, bendravimą. Kokios būna klaidos ir kaip jos padeda sustiprinti ir atnaujinti darną, meilę ir tarpusavio santaiką. Tik patyrę nesėkmę, ieškodami išeities ir pagalbos Dieve, galime pakilti ir išeiti iš to sustiprinti ir sustiprėję.

 

Tomas ir Jolita Viluckai, šeimos liudijimas

 

Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, ofm. „Leiskite Dievui mylėti per jus“

 

Apie santuoką. Lektorius VDU Katalikų teologijos fakulteto dėst. dr. Artūras Lukaševičius

 

 

Žakas Fresko. Vaikų auginimas

kun. Ričardas Doveika. „Kai užklumpa krizės“

 

Biblija kviečia mus gyventi drąsiai tačiau visi patyrėme, kad tai ne visuomet lengva. Baimė – gyvenimo dalis; ji mus skatina elgtis atsargiai, kartu padeda įvertinti kaip svarbu mums patiems jaustis saugiais.

Išmintingas žmogus bijo blogio ir nusigręžia nuo jo, tačiau kvailys elgiasi per greitai, nes yra tikras dėl savęs. Patarlių 14,16

Štai keletas įdomių Biblijos vietų apie baimę, jos pasekmes bei kelią į laisvę. Pagrindiniai klausimai, kuriuos nagrinėsime artimiausiu metu yra:

1) KO ŽMONĖS BIJO?

2) KUR VEDA BAIMĖ?

3) NUO BAIMĖS LINK DEPRESIJOS

– „Kas iš to ? „
– „užmirštu net valgyti savo duoną“

– „Nebeištversiu“

4) PERGALĖ PRIEŠ BAIMĘ

Baimei nelieka vietos, nes Dievas

Taigi tęsiame eilutes iš Biblijos, kurios padėtų atremti šios dienos iššūkius, bet pirmiausia įsivardinkime –

KO ŽMONĖS BIJO?

– sudėtingos užduoties : Išėjimo 4,1-17Pakartoto Įstatymo 31,1-8

– nežinomybės : Skaičių 13,25–14,10

– ateities: Mato 6,25-34

– kančios: Jobo 3,11-26

– vienatvės: 1 Karalių 19,9-18Psalmė 22,2-12Jobo 9,32-35Mato 26,36-46  

– artimųjų: Pradžios 32,7-22Psalmė 55

– oponentų: Jeremijo 1,4-8Jono 19,1-16

– aplinkinių nuomonės : Patarlių 29,25Morkaus 12,12-14

– priešų : 1 Samuelio 13,5-14Psalmė 27,1-6

– smurto: Psalmė 22,13-22

– gamtos reiškinių: Psalmė 107,23-31Jonos 1Luko 8,22-25

– kataklizmų: Mato 24,3-14

– mirties: Hebrajams 2,14-15

KUR VEDA BAIMĖ?

Gyvenantieji baimėje rizikuoja:

– pritrūkti iniciatyvos: Mato 25,14-30Mokytojo 11,4

– elgtis neadekvačiai: Morkaus 16,7-8

– pasiduoti bailumui: Morkaus 14,50-52Luko 22,54-60

– tapti bėgliais: Išėjimo 2,11-15

– griebtis melo: Pradžios 26,6-11

NUO BAIMĖS LINK DEPRESIJOS

– „Kas iš to ? „

Viskas beprasmiška: Mokytojo 1,2-112,1-2

Mano dienos nyksta lyg dūmai: Psalmė 102,2-12

– „užmirštu net valgyti savo duoną“

Kančia nuolatinė: Jobo 3,20-2630,15-26

– „Nebeištversiu“

Geriau jau mirti: 1 Karalių 19,1-4Jonos 4

PERGALĖ PRIEŠ BAIMĘ

Skaitydami Biblijoje apie gyvenimo sunkumus patiriančius žmones vėl ir vėl pastebime, kaip Dievas juos drąsina ir stiprina.

Baimei nelieka vietos, nes Dievas:

– išlaisvina nuo kaltės Izaijo 12Romiečiams 4,7

– planuoja mums gerovę: Jeremijo 29,4-7.11

– apgina engiamuosius: Psalmė 9,8-15

– nugalėjo mirtį: Mato 28,1-8

– teikia drąsą: Izaijo 41,10

– niekuomet nepaliks mūsų: Jono 14,15-18

– padarė mus savo vaikais: Romiečiams 8,9-17

– kviečia pasitikėti: Ezechielio 2,63,7-11

– pasilieka mumyse: 1 Jono laiškas 3,18-24

– yra mūsų užuovėja: Psalmė 62

– yra patikimas: Psalmė 56,4-5;

– yra patikimas: Jono 14,1;

– yra patikimas: Psalmė 118,6

Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią! 2 Timotiejui 1,7

Šeimos liudijimas – Kaip tapti laiminga šeima!?

Gyvenimo principai pagal Dievo žodį – „Mūsų inkaras užklupus audrai“

Tėvams apie vaikus:

daugiau info www.mudubudu.lt

Vaiko raida

Kiekvienoje kartoje keičiasi požiūris į vaikų auklėjimą, nes tėvai daugiau gilinasi į vaiko psichologiją ir jo raidą. Raidos psichologijos tikslas – suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi. Ja remiantis tėvai galės geriau suvokti , kokie įvykiai lemia jų vaiko asmenybės formavimąsi. Tėvai, išmanantys apie vaiko psichologiją ir jų raidą, jaučiasi saugesni, nes žino kaip teisingai elgtis  tam tikroje situacijoje

 

Kaip auklėti vaiką?
Meilė  – tai ne pasaka, tai darbas ir didžiulė atsakomybė už mylimą žmogų. Vaikas atsiradęs šeimoje atneša ne tik džiaugsmo, bet ir kiekvienos dienos iššūkius. Kiekvieną dieną turime surasti kantrybės ir laiko mylėti beatsako, būti deramais pavyzdžiais..
Vaiko valios ugdymas
Valia – tai sąmoningas savo elgesio kontroliavimas, sugebėjimas įveikti išorines ir vidines kliūtis tenkinant ne tik savo norus, bet ir siekiant vertingo tikslo. Mūsų valios branda padeda kasdieniniame gyvenime, be jos būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą. 
Kūdikio dienos rėžimas
Kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jis turi laikytis tam tikro dienos rėžimo, kuris nustatomas atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaikai turi pakankamai miegoti, būti lauke, tam tikru metu valgyti ir žaisti. Dienos rėžimo tikslas vaiką įpratinti viską daryti tuo pačiu laiku…
Naujagimių odelės priežiūra ir maudymas
Kūdikėlių oda yra daug plonesnė nei suaugusio žmogaus, jų odelės epidermis sudarytas tik iš 2–3 eilių raginių ląstelių, o suaugusiųjų epidermis iš šešių. Dėl to kūdikėlių odelė  nėra tokia atspari ir lengvai pažeidžiama.
Vaikų intelektas
Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų  gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus…
Kūdikio sugebėjimas bendrauti
Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus. 3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną  vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių.
Žaidimų svarba vaiko raidoje
Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos jis pritaikys gyvenime.Vaiko žaidimai atspindi vaiko raidą, todėl jie kinta kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas mieliau stebės, kaip žaidžia kiti vaikai…
Prieraišumo jausmas
Nuo 6 mėn. vaikas stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių. Prieraišumo jausmas yra įgimtas ir būtinas vaiko raidos formavimuisi. Pasitikėjimo jausmas, gimęs šeimos rate, tampa kertiniu akmeniu tolimesnei vaiko asmenybės plėtotei…
Vaiko auklėjimas ir elgesys
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti aiškias taisykles ir elgesio ribas. Bet būtina mokėti išklausyti ir atsižvelgti į vaiko prašymus ir klausimus. Šeimos taisyklės turi būti demokratiškos. Vaikas turi žinoti elgesio ribas, kurių jis negali peržengti, bet taip pat turi suprasti, kad jis yra svarbus šeimoje…
Vaiko mityba
Didelė dalis maisto produktų parduotuvėse nėra tinkami vaiko mitybai. Geriausias patarimas tėveliams – maistą vaikams gaminti namuose. Svarbu ne tik duoti vaikui tinkamą maistą, bet laikytis subalansuotos mitybos, proporcijų ir rėžimo…
Pirmųjų dantų priežiūra
Vis daugiau yra vaikų, kurie kenčia nuo dantų ėduonies. Nerimą kelia tai, kad tėvai mažai dėmesio kreipia į vaikų dantų ėduonies profilaktiką ir gydymą.
Vaikams dantukai valomi nuo tada, kai išsikala pirmasis dantukas…
Piešimo raida
Piešimas labai svarbi detalė vaiko gyvenime, ši detalė ugdo vaiką kur kas labiau, nei įsvaizduojame. Todėl nuo pirmųjų metų reikia sudominti vaiką piešimu, nes tai taip pat puikus būdas stebėti jų raidą…
Vasaros pavojai
Visi mėgstame atostogauti, o tie kas augina vaikus, stengiasi visas vasaros dienas leisti gamtoje. Vasara mūsų mažiesiems tai naujų atradmų laikas, kada gali basomis lakstyti per pievą, o viskas aplink taip gražų ir įdomu…
Kūdikio pažintis su lauku
Grynas oras ir buvimas lauke yra būtinas kiekvieno žmogaus gyvenime ir jis reikalingas  nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų. Kai kūdikis gimsta vasara, mažylį supažindinti su lauku galima trečią jo gyvenimo dieną.
Kūdikių ir vaikų miegas
Miegas yra neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo, jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Todėl yra daug rekomendacijų, kaip gerinti miegą, kaip laikytis miego režimo ir paklusti organizmui. Miego metu suaugęs žmogus atstato visas organizmo funkcijas, o vaikai – dar ir auga bei bręsta…
Brolių ir seserų draugystė
Brolius ir seseris sieja tik kraujo ryšys, o realybėje tai yra visiškai skirtingos asmenybės. Kiekvienas jų turi savo temperamentą, savo individualų skonį ir supratimą apie jį supantį pasaulį. Todėl dažnai gyvenant po vienu stogu kyla tarpusavio bendravimo trukdžių…
Elgesys prie stalo
Net ir žaisdami  su mažais indeliais ant smėlio dėžės kartu su vaiku, pritaikykite dialogus , kurie tiktu prie bendro stalo. Kaip: „ar galėtumėte paduoti cukraus?“, „ O, jūsų išvirta sriuba yra nepaprastai gardi“, „tortas atrodo pasakiškai skanus, aš su mielu noru jo paragausiu“ , „Ačiū“.Tebūnie tai smagus žaidimas su aristokratišku prieskoniu, bet tas išskirtinumas ir yra smagus.Vaikas ne tik kuria smėlio patiekalus ir improvizuoja jūsų elgesį virtuvėje, jis stebi ir jūsų elgesį smėlio dėžėje, nes šiuo metu jūs rodote, koks turėtų būti elgesys prie stalo. Tam tikra prasme, vaikas ir mama apsikeičia vietomis, žaisdami vienas kito vaidmenis.

Super paprasta tiesa – perdegantiems nuo darbo, nuo santykių, nuo to, kas veda į nusivylimus:

Žinių radio laida „Persona grata“: Raigardas Musnickas ir Eugenijus Laurinaitis

Žaidimas visai šeimai apie stebuklingą pasakų pasaulį ir jos personažus

https://www.slideshare.net/siauliubiblioteka/ar-pasti-stebukling-pasak-pasaul?fbclid=IwAR01y7nOJEZ9dpJat_6UfbobPefFzN_MT6N3NyCuD4GgfRqVI3V32OPxocs

Naudingos idėjos namams:

https://www.pinterest.com/pin/539306124131295292/

Mamos dienos tortas:

(anglų klb. – bet atrodo paprastą;) – skanaukime)

Tėvams, auginantiems pradinukus, psichologės – psichoterapeutės patarimai.

Pradinukas 

Tavovaikas.lt/rubrika/pradinukas

Pradinukus auginantiems tėvams – vertingi psichologės patarimai

Kaip auginti mokyklą pradėjusius lankyti vaikus, kad jie nepervargtų, mokytųsi atsakomybės ir planuoti savo laiką? Ar svarbi jiems dienotvarkė? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kol vaikas mažas, dienotvarkė ir režimas jam teikia saugumo. Įdomu, ar mokiniui reikia griežtos dienotvarkės?

 

Mažam vaikui išties gerai griežta dienotvarkė, pasikartojantys ritualai. Jam augant ir bręstant emociškai, dienotvarkė šiek tiek keičiasi, tampa „laisvesnė“. Mokinukas jau išmoksta jausti vidinę discipliną. Tačiau kiekvienas vaikas kitoks. Yra drausmingų ir tokių, kurie pradėję lankyti mokyklą visiškai neturi vidinės disciplinos, nemoka planuoti laiko, todėl jo nuolat pritrūksta pamokoms ruošti. Tokiu atveju tėvai ir toliau turėtų palaikyti griežtą dienotvarkę. Kitas dalykas, jeigu vaikas nuo mažų dienų gyveno pagal tam tikrą režimą. Jis prie jo pratęs, tad turės poreikį ir toliau taip gyventi. Turėdamas griežtesnę dienotvarkę jausis saugiau. Jam tiesiog norėsis, kad būtų aišku, kada ruošti pamokas, atlikti pareigas, o kada laiką skirti savo pomėgiams.

 

Turbūt visiems vaikams reikalingas laisvalaikis, per kurį jie gali patys spręsti, ką veikti?

 

Taip, laisvalaikis visiems reikalingas. Bet tai nereiškia, kad jis turi užimti didžiąją dienos dalį. Paprastai pradinukui reikia griežtesnės dienotvarkės, vyresniam vaikui – mažiau griežtos. Bet ir vėl reikia paisyti kiekvieno vaiko. Net ir vyresnėlis, jei nemoka pats planuoti savo laiko, kad jo pakaktų pareigoms atlikti, turėtų būti labiau prižiūrimas ir pagal aiškią dienotvarkę.

 

Jei vaiką išleidome į lauką ir jis laiku negrįžta, ar bėgti parsivesti? Vaikui tai gali nepatikti, juk draugai šaipysis, kad „mamyčiukui“ reikia namo…

 

Vyresnis vaikas išties kvailai jausis, jeigu bus kontroliuojamas kiekvienas žingsnis. Prieš išeinant į lauką galima su vaiku susitarti, kada grįš namo. Jei laiku nepareina, galima paskambinti telefonu ar nueiti ir parsikviesti namo. Vaiką reikia mokyti nelaužyti susitarimo. Ne tik su tėvais, bet ir apskritai gyvenime. Laikymasis duoto žodžio formuoja vaiko savigarbą ir ugdo jausmą, kad jo žodis yra svarbus.

 

Savaime aišku, kad vaikas norės ilgiau būti lauke, ypač jei draugai dar pasilieka. Jeigu tėvai nusileis jo prašymui, mokinys išmoks jais manipuliuoti. Tai nenaudinga ir tėvams, ir pačiam vaikui. Nors vaikas ir turės laiko pažaisti, bet nesiformuos jausmas, kad tėvų žodis yra svarbus. Priešingai, sustiprinamas vidinis jausmas, kad jis pamanipuliavęs, pašantažavęs tėvus gali gauti tai, ko nori. Bet tai nėra savigarbos pagrindas.

 

Kiek laiko pradinukui galima būti kieme, kad nepavargtų?

 

Kieme ar lauke jis gali būti tiek, kiek norisi, ar tiek, kiek tėvai leidžia. Jeigu grįžo namo laiku, atliko namų darbus ir dar turi laisvo laiko, gali ir vėl bėgti į lauką. Nereikia baimintis, kad lauke vaikas pavargs. Žaidimas kieme neatima iš jo energijos. Tačiau, savaime aišku, negalima perlenkti lazdos, nes vaikui svarbu eiti gulti laiku, išsimiegoti. Sugrįžus iš lauko, svečių ir pan., turi dar pakakti laiko nusiprausti, susiruošti nakčiai ir kitai dienai. To negalima pamiršti. Šiaip vaikui labai svarbu judėti, judėdamas lavėja fiziškai ir intelektualiai. Vaikai skirtingi, kai kurie ilgai krapštosi, ruošia pamokas ir jiems nelieka laiko išsidūkti su draugais. Šiems gali būti naudingiau prieš ruošiant pamokas išbėgti į lauką ir tada su naujomis jėgomis imtis rengti pamokų.

 

Iš mokyklos vaikas grįžta pavargęs, todėl nieko bloga, kad nepuola iškart ruošti namų darbų. Jam norisi pailsėti. Mes, suaugusieji, grįžę iš darbo taip pat nepuolame iškart lyginti drabužių, skalbti, tvoros kalti. Iš pradžių pailsime. Tik mes, suaugusieji, paprastai ilsimės pasyviai, patogiai ištiesę kojas. Vaikui reikia aktyvaus poilsio, pajudėti, pabėgioti. Tėvams į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

 

Kartais labai gaila vaiko, kuris ryte saldžiai miega, tad mama leidžia praleisti pamoką kitą, kad pamiegotų…

 

Ir ko mes vaiką mokome taip elgdamiesi? Kad pirmiausia reikia paisyti savo įgeidžių, o reikalavimai, disciplina, pareiga yra antraeiliai dalykai. Tikrai nepatarčiau taip elgtis ir daryti meškos paslaugos vaikui. Vėliau toks mokinukas turės bėdų, nes bus sunku prisiimti pareigą ir būti atsakingam. Vaikas, kuris turi privilegijų, bendraklasiams kelia neigiamus jausmus ir greičiausiai pats jaučiasi atstumtas bei nelaimingas. Disciplina kaip tik reikalinga tam, kad vaikas jaustųsi laimingas ir savimi pasitikintis.

 

Bijodami negerų draugų, narkotikų, alkoholio, „apkrauname“ vaiką įvairia veikla, vežame į būrelius. Kaip laviruoti, kad mokinukui nebūtų per daug veiklos?

Visada reikia orientuotis į vaiko fiziologines galimybes, o pradinuko jos ribotos. Mes, suaugusieji, pavargstame 8 val. dirbame ir po darbo jaučiamės pavargę. Pradinukui tiek darbo valandų per daug. Būreliuose vaikas neatsipalaiduoja, net ten irgi „dirba“. Jis turi susikaupti, tam tikrą laiką išbūti nejudėdamas, klausyti pedagogų. Pradinukui tiek valandų – per didelis krūvis. Kai tėvai perlenkia lazdą, paskui vargsta bėgiodami pas gydytojus, nes vaikui atsiranda organizmo išsekimo požymių. Taigi gerai tai, kas saikinga. Pradinukas turi turėti laiko tiesiog žaisti. Negalima atimti iš jo vaikystės.

Galbūt jau ir pirmoką reikia pratinti, kad tėvai tikrins, kaip atlieka namų darbus?

Priklauso nuo vaiko charakterio. Yra pirmokų, pareigingų iš prigimties, labai atsakingų, kurie tikrai patys atliks namų darbus ir nieko nepamirš. Mano draugės sūnus pirmokas, vieną rytą apsirengė marškiniais ir sako: mama, marškinių rankovės per ilgos, man trukdys rašyti. Štai tokio vaiko nereikia kontroliuoti ir prižiūrėti, kad atliktų namų darbus. Tokiam vaikui kaip tik galima suteikti daugiau laisvės. Ir yra vaikų, kurie niekaip nesugeba susigyventi su disciplina, baigti pradėtų darbų. Juos reikia tikrinti ir prižiūrėti, bet jokiu būdu neatlikti už juos namų darbų. Kai kurie tėvai taip daro norėdami, kad klasėje jų vaikas neatrodytų prastai.

Ką daryti savaitgaliais? Visiškai atsisakyti režimo?

Savaitgaliai ir yra bėda, nes tėvai nori pailsėti ir vaikus „paleidžia“. Savaitgaliais vaikas taip pat turi turėti pareigų, tarkim, išsiurbti kilimus, nušluostyti dulkes. Na, ir turėtų būti kokių nors ritualų. Nebūtinai tuo pat metu kaip ir šiokiadieniais reikia keltis ir gulti. Vaikui taip pat sveika pajusti, kad atėjo savaitgalis ir nereikia atlikti daugelio pareigų. Tačiau vaiko negalima paleisti „laukais“. Gerai yra bendri pusryčiai. Vaikas žino, kad jie būna tik savaitgaliais ir vienija šeimą.

Bet vaikai turbūt nemėgsta griežtų tėvų: šiaušiasi prieš juos, pavydi draugams laisvės…

Ne, režimas su meile neturi nieko bendra. O vaikai ir turi protestuoti, tai nieko bloga. Ypač paaugliams būdinga. Jie kovoja už savo laisvę ir taip išbando savo asmenybės galią, jėgą. Ir vis dėlto šeimoje, kurioje vyrauja tvarka, jaučiasi saugiau ir geriau.

Kokias dažniausias klaidas darome mes, tėvai?

Gyvename be dienotvarkės. Vieną dieną nuvarome mokinuką miegoti 9 val. vakaro, kitą dieną jau nieko nesakome, kai užsisėdi prie kompiuterio. Arba kartą per mėnesį užsipuolame, kad neatliko namų darbų, paskui vėl netikriname, ar juos padarė. Didžiausia klaida yra ta, kad nenuoseklūs tėvai ir neįpratimo prie dienotvarkės.

Pabandykime gyventi ir kažką daryti kitaip, ypač šiuo įzoliuotu laikotarpiu, tai darykime su savo šeima:

50 idėjų ką galima veikti su savo šeima:

https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2020/03/15/news/50-ideju-ka-veikti-su-vaikais-per-karantina-14002877/?fbclid=IwAR0kAb3OCIFBQ529nzWHy_W6eV9bTYyjVAM-jwEUfMGc5DVDLSTnS-CkaYQ

 

Kviečiame šeimas planuoti išėjimą su savo šeima į lauką, bet ne bet kokį išėjimą, bet atliepiant į Popiežiaus Pranciškaus kvietimą*.

Kviečiame, kad kiekviena šeima numatytų savo gerų darbų akcija, kad tikrai galėtume sakyti, kad pasėjome meilės sėklą kūrinijai.

Kaip planuoti išėjimą į lauką, esant KARANTINUI.

Pirmiausia turime naudoti visas priemones, kurios reikalingos, kad apsaugoti save ir kitą nešioti kaukę, kuri rekomenduojama šiam laikotarpiui, nes ji:

 

 

 

 

 

 

jeigu einate kažką veikti lauke – viešose vietose, būtina nesibūriuoti, laikytis tvarkos – daugiausia 3 šeimos nariai.

Šiandien – šeštadienį pradėti tvarkos akciją – „Apkabinkime gamtą, apsaugokime kūriniją – pakelėse, miške, pievoje“.

Rinkime šiukšles, atliekas, bent 1 val. vietoj nusivylimo ir liūdesio sėkime laimės sėklą – paukščiams, žvėreliams, žuvims ir kiekvienam, kuris yra šalia.

Šiai akcijai mums dar reikia tik kelių dalykų:

guminių pirštinių ir didelio plastikinio maišo šiukšlės ir būtinai surasti didelį išvežamo šiukšlių konteinerį. Kur galėtume palikti surinktas šiukšles.

Taigi pradėkime šį savaitgalį sėti „Laimės sėklą Kūrinijai ir šalia esančiam“.

Būtinai paskaitykite:

https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2020-04/pranciskus-neturesime-ateities-jei-negerbsime-kurinijos.html?fbclid=IwAR0htLIhyRyAJ7yiZE-uFtZfLjJTzLSaShoktsgM6zrSTYw1JBkjaGO4saw

Kaip mes galime tai padaryti? Ar mes galime padėti kūrinijai džiaugtis gyvenimu, džiaugtis gamta ir visu gėriu, kuris esti aplinkui. Juk galime ne tik kvėpuoti tyru oru, bet ir būti gamtos sanitarais. 

Trumpa pasaką apie pavasarį gamtoje:

https://www.youtube.com/watch?v=cdGqjKB_Kk8

Sveikatos receptai nuotaikai pakelti, tačiau problemas galima pačiam pakelti štai jums Psichoterapeuto patarimai niūriu metų laikotarpiu.

 

 

Pasitikiu tavimi. Dok.f. pagal šv. Faustinos dienoraštį

Siūlome pažiūrėti filmuką apie maldą, kurią sukūrė mūsų Rasa:

 

 

 

Velykų Didžiosios savaitės laiškai po Velykų AŠTUNDIENIO perkelti į Archyvą. Norintiems juos dar kartą paskaityti galite rašyti į e-paštą: sv.antanodc@gmail.com (nurodant pagedavimą)

 

Comments are closed.